Dance-mind koučingo seminarai – tai pokalbis su savimi, tai galimybe išgirsti ir įsiklausyti į save ir pastebėti tai, ko nepastebime bėgdami greita laiko mašina...

Milda

Congratulations, Valentinas, on this great breakthrough you have made, all due to your amazing capacity for hard work and thoughtfulness towards others.

Denise Puttock, Director of Studies, the School of Dance Therapy

Žalingų įpročių... nauda. Šešių žingsnių refreimingas

(Ketvirtasis iš dance-mind koučingo seminarų serijos.)

Ar pastebėjote, kad už kiekvieno jūsų elgesio – žalingo ar naudingo, gero ar blogo – visada yra kokia nors pozityvi intencija. Niekas nerūko tam, kad susigadintų sveikatą. Žmonės siekia cigaretės norėdami atsipalaiduoti, sumažinti nerimą, užmegzti pokalbį. Tai nėra blogai. Ir nesveiką maistą valgome ne tam, kad nutuktume ir užkimštume kraujagysles, bet tam, kad numalšintume alkį, pakeltume nuotaiką...

Deja, jei bandome atsikratyti blogo įpročio vien valios pastangomis, mes pakenkiame sau, nes mums nebepavyksta pasiekti sau naudingo tikslo, slypinčio už blogo įpročio ar poelgio. Ar neefektyviau būtų patenkinti tą tikslą kitu būdu, kuris labiau derėtų prie mūsų asmeninių vertybių?

Mus sudaro kelios asmenybės dalys, besistengiančios gyventi harmonijoje. Viena mūsų asmenybės dalis reikalauja, pvz., nusiraminimo, kurį galima rasti cigaretėse, alkoholyje arba tiesiog tinginiaujant darbo metu. Kita dalis žino, jog tai žalinga. Padėtis dar labiau komplikuojasi todėl, kad dažniausiai mes patys net nežinome tikslų, slypinčių už mūsų blogų įpročių ar poelgių.

Tuos tikslus aptikti ir pasiekti nežalojant savo kūno ir sielos padeda šešių žingsnių refreimingo technika.

1 žingsnis. Identifikuoti elgesį arba reakciją, kuriuos noriu pakeisti

„Aš noriu <padaryti tą ir tą>, bet kažkas trukdo man“. Arba „Aš noriu <atsikratyti to ir to>, bet vis tiek tai darau“.

Žalingam elgesiui priskiriame bet kokią raidę, skaitmenį arba spalvą – svarbu, kad tai būtų neutralus įvardinimas, neimplikuojantis mūsų požiūrio arba įvertinimo. Pvz., elgesys X.

Turime pripažinti, jog mūsų asmenybės dalis, atsakinga už netinkamą elgesį X, turi geras intencijas. Mes nenorite tos dalies atsikratyti. Galima netgi įvardinti tą dalį žmogaus, bet ne artimo žmogaus, vardu.

2 žingsnis. Pradėti pokalbį su dalimi, atsakinga už elgesį X

„Tango yra pokalbis ir už tai mes jį mylim“ (Ivars Ābelis)

Kadangi ši dalis yra mūsų pasąmonėje, nėra lengva ją suvaldyti. Turime užmegzti kontaktą su ja, įtikinti, kad nenorime jos atsikratyti ir suprantame, kad jos tikslas svarbus ir mums.

Kad iš tikrųjų galėtume bendrauti, o ne fantazuoti, reikia identifikuoti pasąmonės atsakymus. Tai nėra taip sudėtinga, kaip gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio. Pasąmonė nuolat siunčia mums signalus ideomotorinių reakcijų forma – tai įvairūs nevalingi judesiai ir pojūčiai.

Seminaro metu tiksliai suprasti nevalingą judesį jums padės šokio partneris. Jūs galite bandyti apgauti save ignoruodami pasąmonės signalus, bet neapgausite savo partnerio.

Prisiderinę prie partnerio (šiek tiek pakartosime pirmą seminarą) užduodame klausimą savo pasąmonei, ar ji pasiryžusi su mumis bendrauti. Atsipalaiduojame ir pajutę norą žengti duodame partneriui impulsą. Tai bus žingsnis iš kairės arba dešinės kojos. Bet mes dar nežinome, kurį signalą gavome – ar „taip“, ar „ne“.

Prisiderinę prie partnerio, sakome pasąmonei: „Jeigu signalas buvo „taip“, atsiųsk vėl tą patį signalą, jeigu „ne“ – bet kokį kitą“. Atsipalaiduojame, duodame impulsą, jei vėl žengiame iš tos pačios kojos, turime atsakymą „taip“ ir pasąmonės norą bendrauti. Jei žengiame iš kitos kojos, turime atsakymą „ne“, tačiau tai vis tiek reiškia, kad pasąmonė su mumis bendrauja!

O jeigu bandysite dirbtinai žengti iš tos kojos, iš kurios patys norite, partneris jūsų nesupras ir žingsnis nepavyks.

3 žingsnis. Atskirti pozityvų ketinimą nuo žalingo elgesio

Dabar galima klausti pasąmonės, ko ji siekia žalingu poelgiu, kokį teigiamą dalyką bando mums padaryti. Žinoma klausimas turi būti forma „Ar tu nori <to ir to>?“ Mes juk suprantame tik atsakymus „taip“ ir „ne“. Tuomet partnerio pagalba gauname atsakymus.

4 žingsnis. Paprašyti savo kūrybingosios dalies sukurti tris alternatyvius būdus gauti tokį pat rezultatą, koks buvo ketinamas

Specialus pratimas leidžia nuteikti protą kūrybiniam procesui. Žinodami, kokių teigiamų tikslų siekia pasąmonė randame kitų būdų šiems tikslams pasiekti.

5 žingsnis. Paklausti dalies, atsakingos už X, ar ji sutinka naudoti naujus būdus, o ne senąjį elgesį, kelias kitas savaites

Vėl prisideriname prie partnerio ir klausiame pasąmonės apie kiekvieną sugalvotą būdą tiems tikslams pasiekti – ar jis tinka. Gauname atsakymus. Jei nė vienas būdas netinka, teks kartoti 4 žingsnį.

6 žingsnis. Vizualizuoti naujus būdus, tarsi tai jau būtų įvykę

Naudojame daosų vizualizacijos metodą:

  • padarome tris gilius įkvėpimus;
  • detaliai įsivaizduojame, kad situacija jau įvyko;
  • sukuriame stiprų tikėjimą, kad tai realu;
  • susikoncentruojame į malonumo jausmą;
  • susikoncentruojame į dėkingumo jausmą.