Kartą vienas iš mano Facebook draugų pasidalino straipsniu apie vokiečių gydytoją Ryke Hamerį, kurio teigimu pagrindinė vėžio priežastis – stresas. Remdamasis šiuo požiūriu jis sukūrė ir efektyvią vėžio gydymo metodiką, kurią dėl jos neįprastumo nepalankiai vertino Vokietijos gydytojų bendruomenė. Aš visada atsargiai žiūriu į tokias „sensacijas“, internetas kupinas visokių nesąmonių, pateikiamų kaip rimtas mokslas, o bičiulis, pasidalinęs straipsniu, nėra gydytojas… Bet tą pačią dieną kitą teigiamą straipsnį apie dr. Rykę Hamerį man atsiuntė vienas žymiausių Ukrainos chirurgų onkologų…
Taigi… Posakis „visos ligos – nuo nervų“ daugeliui jau atrodo banalus. Bet mes vis tiek beveik niekada į tai neatsižvelgiame, nors kažin, ar atsiras pasaulyje daug gydytojų, kurie teigtų, jog emocinė įtampa neturi jokio neigiamo poveikio fizinei žmogaus sveikatai.
Šiame kontekste negaliu neprisiminti kinų tautos paveldo, kuriuo naudojasi visas pasaulis. Yra tūkstančiai dalykų, kuriuos išrado kinai ir kurie yra neatskiriama mūsų gyvenimo dalis, bet aš noriu papasakoti apie tai, kas, mano manymu, dar nepakankamai vertinama vakaruose. Tai – kūno meridianai.
Vakarų medicinos specialistų skepticizmą lengva suprasti. Meridianų mokslas apgaubtas storu misticizmo sluoksniu. Ši sąvoka intensyviai eksploatuojama šarlatanų ir naujų religijų (New Age) adeptų. Nepasitikiu ir aš visokiais pseudomokslais, kuriuos entuziastingai propaguoja ezoterikai ir savamoksliai. Tačiau man pakako vieno fakto, kad pagarbiai žiūrėčiau į mokslą apie meridianus, kuris sudaro tradicinės kinų medicinos pagrindą: komunistų valdomoje Kinijos Liaudies Respublikoje, kur buvo negailestingai kovojama su visais religijos ir mistikos pasireiškimais, tradicinė medicina, remiama ateistinės valstybės, klestėjo ir plėtojosi.
Jeigu trumpai, tai žmogaus kūno paviršiuje yra biologiškai aktyvių taškų – vietų, kurios išsiskiria tam tikromis savybėmis. Pvz., juose ženkliai mažesnė kūno audinių elektrinė varža. Jau senovės laikais buvo pastebėta, jog veikiant tuos taškus (adatėlėmis, pirštais, tepalais, šiluma ir pan.) yra daroma teigiama įtaka tam tikriems vidaus organams ir organizmo funkcijoms. Sugrupavus taškus pagal organus pastebėta, jog jie išsidėsto ant kūno paviršiaus ilgesnėmis ar trumpesnėmis, kreivomis linijomis. Tos linijos ir buvo pavadintos kinišku žodžiu džin, kuris į vakarų kalbas verčiamas „meridianas“. Tokių meridianų yra dvylika porų (simetriškai iš abiejų kūno pusių). Dar dvi linijos (du meridianai), einančios per kūno centrą, neatitinka jokio vidaus organo.
Beveik visi girdėjo apie akupunktūrą, daugelis yra išbandę šį gydymo metodą – tai meridianų taškų smeigimas adatomis. O tų taškų paspaudimas – akupresūra. Kad ir ką sakytų skeptikai, akupunktūra ir akupresūra jau seniai naudojami vakarų medikų ir nėra tokia jau ypatinga egzotika.
Tačiau verta pažymėti, jog akupunktūra ir akupresūra į vakarų mediciną dažniausiai integruoti būtent kaip kūno negalavimų gydimo metodai. Tuo tarpu rytų pasaulėžiūroje beveik nežinoma priešprieša „kūnas–siela“ arba „kūnas–psichika“.
Kai pirmą kartą patekau pas savo mokytoją kaip pacientas, o ne mokinys, mane labai nustebino, kad jis skyrė kokias tris minutes klausimams apie mano fizinius negalavimus, o po to geras dvidešimt minučių, jei ne ilgiau, šnekėjo su manim apie mano gyvenimą, santykius ir darbą. Ir tik po to ėmėsi masažo ir adatų.
Viskas todėl, kad tradicinėje kinų pasaulėžiūroje kūnas yra maksimaliai kondensuota gyvybinė energija (či), o siela su visomis jos emocijomis – tai ta pati energija či, tik maksimaliai išretėjusi.
Iš karto turiu pastebėti, jog „mistikai“, kurie prastai mokėsi mokykloje, įsivaizduoja ir vaizduoją energiją kaip kažkokią substanciją, kuri gali tekėti, kad ir meridianais, lyg kokiais vamzdeliais… Tai ydingas požiūris, prisidėjęs diskredituojant tradicinę kinų mediciną. Dar vidurinėje mokykloje mokėmės, jog energija – tai gebėjimas atlikti darbą. Atitinkamai, gyvybinė energija – tai tam tikro kūno organo gebėjimas atlikti savo funkciją. Jokiais vamzdeliais ji neteka. Kai rimtas kinų medicinos specialistas kalba apie energijos tėkmę, tai turima omenyje, jog tam tikru momentu daugiau energijos (gebėjimo atlikti darbą) yra vienoje kūno vietoje, o po kurio laiko – kitoje. Bet joks mistinis skystis iš vienos į kitą vietą neperteka.
Žinoma, puikiai suprantate, kad „atlikti darbą“ – tai ne vien tik svarmenį pakelt. Kūne kiekvieną akimirką vyksta tūkstančiai procesų. Ne visus pajuntame, kaip kvėpavimą, širdies plakimą, drebulį… Daugelį „fizinių“ organizmo procesų pajuntame per emocijas, kurias vakarų mokslas labai ilgai stengėsi priskirti atskiram nuo kūno „dvasiniam“ pasauliui. Ir nors vakaruose puikiai žinoma, jog emocinis stresas paskatina kūno ligas ir trukdo pasveikti (kad ligos sukelia neigiamas emocijas – tai visiems savaime aišku), dažniausiai kalbama apie bet kokį stresą apskritai ir apie bet kokią, nekonkrečią ligą. Tačiau, iš kitos pusės, net liaudyje sako, jog kažkam iš baimės „širdis nudardėjo į užkulnius“, o iš pykčio kažkas „tulžį išliejo“ – t. y. liaudyje konkrečios emocijos siejamos su konkrečiais organais.
Kinai tai žinojo seniausiai ir pastebėjo daugelį sąsajų. Pvz., kad baimė sutrikdo inkstų ir šlapimo pūslės veikimą (o inkstų meridiano pagrindinis taškas – dėmesio! – prie užkulnio), o pyktis sutrikdo… atspėjote! – kepenų ir tulžies pūslės veikimą.
Populiariuose šaltiniuose galima rasti paprastą emocijų ir vidaus organų bei jų meridianų atitikties schemą. Be dviejų jau minėtų, kalbama apie dar tris: liūdesys sutrikdo plaučių ir storosios žarnos veikimą, euforija – širdies ir plonosios žarnos, nerimas – blužnies ir skrandžio. Atrodytų, viskas labai paprasta, bet tai yra gana didelis supaprastinimas.
Pirma, kinų tradicijoje išskiriamos septynios, o ne penkios emocijos. Tai: si (喜, džiaugsmas, žavėjimasis), nu (怒, pyktis, įtūžis), jou (憂, nerimas, sielvartas, gedėjimas), si (思, galvojimas, svarstymas, susimąstymas), bei (悲, liūdesys, sielvartas, širdgėla), kong (恐, baimė, išgąstis), dzing (驚, išgąstis, panika, nerimas). Bet įvairiuose medicinos traktatuose galime aptikti ir kitokių klasifikacijų.
Antra, ne taip jau vienareikšmiškai tos emocijos siejamos su vidaus organais (meridianais). Be to, ir paprastą schemą naudojant nelengva nuspręsti, kur, pvz., baigiasi nerimas ir prasideda baimė arba liūdesys ir pan. O kur dar vertimo sunkumai? Pabandykite perkopijuoti tuos hieroglifus į kokį nors internetinį žodyną – pamatysite margumyną įvairiausių reikšmių. Beje, tai iššūkis ir kinams, nes per šimtmečius reikšmės keitėsi. Todėl darbas su emocijomis gydytojui ar masažuotojui tampa kone filologine užduotimi.
Ir visgi Tolimųjų Rytų medikai išrado nemažai diagnozavimo metodų, leidžiančių pakankamai tiksliai nustatyti destruktyvias emocijas ir parinkti tinkamus meridianų taškus, kuriuos veikdami jie eliminuoja emocijų sukeltą stresą ir gydo vidaus organus.
Dabar sunku suabejoti, jog emocinis stresas ir kūno negalavimai visiškai neatskiriami: stresas sukelia negalavimą, negalavimas sukelia stresą – ratas užburtas. Prieš kelis tūkstančius metų atrasti kūno meridianų biologiškai aktyvūs taškai iki šiol yra patikimos priemonės suvaldyti gyvybinę kūno energiją, jei šnekėsime kiniškai terminais, tiek „sukondensuotą“ (kūnas), tiek „išretėjusią“ (psichika).
(Bus toliau.)