Manyčiau, daug kam teko atsidurti situacijoje, kuomet tariamai esi laisvas, tačiau realiai neturi jokio pasirinkimo. Ta nuvalkiota frazė – „daryk ką nori“, kuri ištiktųjų dažniau reiškia „tik pabandyk padaryti ne taip, kaip sakau“, yra labai atpažįstama įvairiose situacijose, ar ne?.. Arba viršininkas, neduodantis jokių konkrečių nurodymų, o pabaigus darbą, priekaištaujantis, kad reikėjo daryti kitaip… Tokius reiškinius galima stebėti visose gyvenimo srityse: nuo šeimos iki politikos…

Šiuo atžvilgiu visavaldžiai viršininkai arba absoliutūs monarchai, atrodo kur kas padoresni, jie bent jau, nekuria laisvės ir pasirinkimo iliuzijų.

Kad ir kaip norėtųsi turėti paprastą taisyklę, vienas teisingas lyderystės stilius neegzistuoja.

Panašiai galime mąstyti ir apie tango, todėl išskirsiu keturis sąlygiškus lyderiavimo / vedimo tipus – despotiškas, diktatoriškas, demokratiškas ir bevališkas.

Despotas tampo savo partnerę visiškai nekreipdamas dėmesio, kaip ji jaučiasi, ar jai viskas pavyksta, ar jai patinka.

Diktatorius griežtai vedžioja taip kaip jam atrodo teisinga atsižvelgdamas į partnerės jausmus ir galimybes, bet nepaisydamas jos galimai egzistuojančių norų.

Demokratas – mėgstamiausias ir geidžiamiausias tipas – kviečia atlikti veiksmą ir net suteikia laisvės. Tačiau, jei šiuolaikybei būdingi manipuliaciniai mechanizmai yra įsėdę kažkur jo pasąmonės gelmėse, greičiausiai teks spėlioti, kur yra šios „laisvės“ ribos.

Tuo tarpu bevalis valingai laukia ir nuoširdžiai tiki kad partnerė turi šokti pati.

Taigi, kaip vis dėlto, derėtu vesti partnerę šokių aikštelėje?

Nepaisydamas neigiamų konotacijų, tarsiu, jog, šiuo atveju, yra būdas būti geru diktatoriumi. Tai žmogus, prisiimantis visišką atsakomybę už savo nurodymus. Yra tokių tango šokėjų, kurie stengiasi vesti labai tiksliai, duoda impulsą kiekvienam partnerės judesiui, bet daro tai jautriai, neversdami partnerės atlikti žingsnio, kuris jai neišeina arba nepatinka. Tai ne prievarta, tokį jautrumą reikia ugdyti.

Populiarusis demokratas čia taip pat išlaiko savo stiprias pozicijas, tačiau būti geru demokratu taip pat reikia mokytis. Juk blogas demokratas šokių salėje kviečia partnerę atlikti tam tikrą figūrą ir labai nusivilia, jeigu ji eina ne taip, kaip jis tikėjosi, o tada pradeda pamokslauti, kaip ji, neva, turėjo judėti.

Labai paprastas pavyzdys. Kai vyras nori praleisti moterį pro duris, despotas grubiai ją prastums, bevalis nė neatvėręs durų stovės ir lauks, kol moteris pati praeis. Diktatorius švelniai apkabins ir praves, kaip jam atrodo geriausia, o demokratas atvers duris ir žvilgsniu bei gestais pasiūlys moteriai praeiti. Labai keistai atrodys, jei praleidęs moterį pro duris, vyras pradės priekaištauti, kad ji turėjo eiti ne iš tos kojos arba praslinkti šonu.

Gavusi prie durų tokią pastabą moteris rimtai įsižeistų arba pagalvotų, kad tas vyrukas tikrai trenktas. Bet gavusi panašią pastabą tango praktikoje ji kažkodėl nusimins, o negana to dar ir įsikals į galvą, jog nemoka šokti.

Vadovavimas ir sekimas – tai subtilus dviejų partnerių žaismas. Paprastumo dėlei, turint omeny, jog kalbame apie tango, priskyriau vyrišką giminę vedančiajam ir moterišką – vedamajam, tačiau darbo aplinkoje abu vaidmenis gali atlikti ir vyrai, ir moterys (o tai galioja ir šokiui). Ir nors pavadinau tai žaidimu, šis žaidimas yra rimtas ir svarbus, reikalaujantis gerų įgūdžių, įgytų, be visa ko, ir šokio aikštelėje.

Categories: BendravimasVerslas

Leave a Reply

Related Posts

Bendravimas

„Hilton Garden Inn“ kiemelyje tikro argentinietiško tango ritmai

Tarpkarantininės vasaros prisiminimai (nuoroda į Made in Vilnius straipsnį)

Verslas

„Tango darbuotojų mokymuose? Jūs juokaujate?“

Įrodytas efektyvumas Iš pirmo žvilgsnio atrodytų mažų mažiausiai keista derinti tokį „aistringą“ šokį ir rimtus verslo arba darbuotojų mokymus. Bet iš tikrųjų tai yra vienas efektyviausių būdų sutelkti komandą bendriems tikslams, išmokti lyderystės bei derybų Read more…