Kartą Vilniaus tango bendruomenė organizavo milongą (tango vakarą) viename klube. Po vakarėlio pašnekintas klubo apsaugininkas pasakė, kad tiek ilgai tiek depresyvios muzikos jam dar nėra tekę klausytis… Taip, dažnas žmogus pirmą kartą išgirdęs autentišką tango muziką pasakys, jog ji „varo iš proto“. Tačiau, kaip tai dažnai būna, tikras tango poveikis yra atvirkštinis: mokslininkų praktikų įrodyta, kad būtent tango labai efektyviai nuo depresijos gydo!

Tai nėra tango fanų subjektyvi nuomonė. 2012 metais Naujosios Anglijos universiteto (Australija) mokslininkai atliko eksperimentą, kurio tikslas buvo nustatyti meditacijos ir tango užsiėmimų poveikį žmonėms, kenčiantiems nuo depresijos. Jų tikslas buvo įvertinti tango kaip vieną iš alternatyvių metodų mažinant stresą, nerimą ir (arba) depresiją.

Žinoma, mokslininkai rėmėsi ankstesniais tyrimais, atliktais įvairiose pasaulio šalyse, per kuriuos įrodyta, jog veikla, reikalaujanti nuolatinio dėmesio pojūčiams, neleidžia žmogui galvoti apie praeities nemalonumus ir ateities baimes. O juk tai ir yra meditacijos esmė. Tango yra vienas iš tų užsiėmimų, kurių dėka galima pasiekti šį tikslą, nes šis šokis visiškai įtraukią šokantįjį, reikalauja įgyti tam tikrų įgūdžių ir nuolat koncentruotis į pojūčius. Jis taip pat palengvina muzikos, judesių ir kontakto panaudojimą gydymo procese. Iki šių eksperimentų tango nebuvo tiriamas kaip dėmesingu įsisąmoninimu grįstas (mindfulness-based) gydymas.

Rengdami tango ir meditacijos eksperimentą mokslininkai nusprendė patikrinti tris hipotezes:

1) tango ir meditacijos užsiėmimų dalyviai po šio gydymo kurso turėtų pademonstruoti labiau sumažėjusį streso, nerimo ir depresijos lygį, negu pacientai nedalyvavę užsiėmimuose;
2) tango ir meditacijos užsiėmimų dalyviai po šio gydymo kurso turėtų pademonstruoti labiau padidėjusį pasitikėjimo savimi ir pasitenkinimo gyvenimu lygį, negu pacientai nedalyvavę užsiėmimuose;
3) po šešių savaičių programos turėtų pasireikšti dėmesingo įsisąmoninimo lygio priklausomybė nuo narystės vienoje iš trijų grupių (tango, meditacijos, nedalyvavusių užsiėmimuose).

Meditacijos užsiėmimus organizavo pagal Johno Kabat-Zinno sistema. Tango pamokose buvo mokoma tradicinio argentinietiško – artimo glėbio – varianto.

Iš viso meditacijos ir tango grupėms buvo surengta po 6 pamokas, kiekviena pusantros valandos trukmės. Ir dideliam mokslininkų pasitenkinimui visos tris hipotezes buvo šiaip ar taip patvirtintos. Be to, tango „pasirodė“ neįtikėtinai sėkmingai.

Tik tango grupės dalyviai (ne meditacijos) parodė sumažėjusį psichologinio streso lygį. Situacijos su nerimu pagerėjimas irgi buvo didesnis tango grupėje, lyginant su meditavusiais. Taip pat „tangiečiai“ pademonstravo geresnį dėmesingumą ir įsisąmoninimą. Pasitenkinimas gyvenimu labiau pagerėjo irgi tango grupėje, ir tik savivertė labiau išaugo meditacijos grupės dalyviams, negu pas šokusius tango (bet išaugo ir pastariesiems). Tai neatrodo keista, kadangi „tangiečiams“ teko mokytis šokio žingsnių, o tai ne visada greitai ir sklandžiai pavyksta, ir klaidos, padaromos šokant, matosi visiems, skirtingai nuo klaidų medituojant.

Neverta net stebėtis, kad ir tango, ir meditacijos grupių dalyviai pademonstravo labiau sumažėjusį depresijos lygį, negu „laukimo sąrašo“ asmenys. O kas yra iš tikrųjų nuostabu, tai kad efektas buvo ženkliai didesnis, negu vartojant antidepresantus.

Atsižvelgiant į labiau sumažėjusį „tangiečių“ (lyginant su meditavusiais) streso lygį ir jų padidėjusį dėmesingumą buvo įrodyta, jog judesio pratimai mažinant stresą, tikriausiai, yra efektyvesni, negu statiški (tokie kaip dėmesingo įsisąmoninimo meditacija).

Pažiūrėkim dabar ir iš piniginės pusės. Gerai išmokti medituoti galima tik per individualius užsiėmimus, o grupinės tango pamokos dažniausiai yra pigesnės, tad tango ir šiuo atžvilgiu yra gana patrauklus terapijos variantas kenčiantiems nuo depresijos ir streso. Be to, tyrimas parodė, jog šis argentinietiškas šokis gali būti naudojamas ne Lotynų Amerikos šalyse panašiai, kaip Rytų meditacijos technikos, kurios jau seniai integruotos į gydymo programas.

O maloniausia, kad po tyrimų 97 % visų grupių dalyvių pasirinko tango, o ne meditacijos kursą.

Pinniger R, et al. Argentine tango dance compared to mindfulness meditation and a waiting-list control: A randomised trial for treating depression. Complement Ther Med (2012), http://dx.doi.org/10.1016/j.ctim.2012.07.003

Categories: Sveikata

Leave a Reply

Related Posts

Sveikata

Imuniteto gynėjas

(Emocijų kelionių tęsinys) Atėjus paskutiniam žiemos mėnesiui ir įžengiant į naujuosius – Metalinio Jaučio – metus pats laikas pakalbėti apie tam tikra prasme svarbiausią kūno meridianą, kuris kaip tik šiuo metu labiausiai nusilpęs. Meridianas labai Read more…

Sveikata

Anti-atskyrimas

Šį straipsnį ruošiausi parašyti dar prieš paskelbiant karantiną, kuomet dar atrodė, jog jis nebus paskelbtas arba kad bus uždrausti tik „nebūtini“ žmonių susibūrimai, tarp kurių būtų šokių pamokos ir renginiai. Bet po poros dienų uždraudė Read more…

Sveikata

Emocijų kelionės

Kartą vienas iš mano Facebook draugų pasidalino straipsniu apie vokiečių gydytoją Ryke Hamerį, kurio teigimu pagrindinė vėžio priežastis – stresas. Remdamasis šiuo požiūriu jis sukūrė ir efektyvią vėžio gydymo metodiką, kurią dėl jos neįprastumo nepalankiai Read more…